Gegužės 29 d. Mykolo Romerio universitetas kartu su Aplinkos ministerija surengė jau trečiąją mokslinę konferenciją „Darnaus vystymosi strategija ir praktika“. Į šį renginį atvyko LR aplinkos ministras, Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras Artūras Paulauskas, savo dalyvavimu renginį pagerbė MRU rektorius prof. Alvydas Pumputis ir mokslo prorektorius prof. Vidmantas Egidijus Kurapka. Konferencijoje APINI lektorius dr. Visvaldas Varžinskas pristatė svarbią tausojančio vartojimo ir gamybos priemonę – ekologinį gaminių projektavimą.
Tardamas įžanginį žodį, ministras pasidžiaugė, kad svarstymui pasirinkta labai svarbi tema, o visi trys darnaus vystymosi komponentai – ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos – nagrinėjami tiek iš teorinės, tiek iš praktinės pusės. Kalbos pabaigoje ministras padėkojo atnaujintos Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos autoriams. Su atnaujintos strategijos pagrindiniais bruožais konferencijos dalyvius supažindino prof. habil dr. Romualdas Juknys.
Prof. habil. dr. Yury Bandazheuski aptarė radiacinio veiksnio įtaką demografinei padėčiai ir gyventojų sveikatai. Lietuvos aplinkos teisinės apsaugos problemas įvardijo prof. dr. Eduardas Monkevičius. Doc. dr. Kostas Žymantas Svetikas supažindino su strateginiu regionų plėtros valdymu. Antroje konferencijos dalyje dr. Romas Pakalnis pristatė darnaus vystymosi eksperimentą Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Tvarios ekonominės raidos matavimo trūkumus ir galimas tobulinimo kryptis nagrinėjo doc. dr. Algimantas Misiūnas, gyventojų atliekų valdymo problemų sprendimo ieškojo doc. dr. Algimantas Bakas. Miškų temą gvildeno du pranešėjai: doc. dr. Imantas Lazdinis kalbėjo apie Lietuvos valstybinio miškų sektoriaus valdymo tobulinimo prielaidas, o Donatas Dudutis pranešimą skaitė apie Lietuvos valstybinių miškų ūkio sektoriaus valdymo tobulinimo perspektyvą. Į išsikeltą klausimą, ar būtina saugotinų teritorijų plėtra Vilniaus mieste, savo pranešimu bandė atsakyti doc. dr. Saulius Augustinavičius.
Konferenciją užbaigė būrys Strateginio valdymo ir politikos fakulteto doktorančių. Erika Matulionytė teigė, kad sėkmingas darnaus vystymosi politikos įgyvendinimas yra svarbiausias nacionalinį saugumą užtikrinantis veiksnys. Apie klimato kaitos ir darnaus vystymosi sąsają bei Kioto protokolo įsipareigojimų įgyvendinimą kalbėjo Julija Naujėkaitė. Įmonių socialinės atsakomybės politikos formavimą Europos Sąjungoje pristatė Giedrė Brazdauskaitė. Mokymų lyderystės ugdymo tematika reikšmę darnaus vystymosi principo įgyvendinimo kontekste nagrinėjo Oksana Suvorova.
Diskusijų metu visi konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad darnaus vystymosi idėjas reikia skleisti kuo plačiau ir visais įmanomais būdais, o darnus vystymasis turi tapti gyvenimo būdu.   
|
